Kodėl neverta leisti atostogų Pescaroje
Radai skrydį į Pescarą už 20 € ir galvoji ten gražiai atostogauti? Na, pagalvok bent du kartus... Pescara – turistinė ne vieta: nepakankamai bjauri, kad būtų folklorinė, ir nepakankamai graži, kad sužavėtų. Tai toks miestas, į kurį atvyksti ir savęs klausi: „o dabar ką?“
Tai ne atvirukinė Italija
Nori viduramžių skersgatvių, nepaliestų senamiesčių, renesansinių rūmų? Vyk kitur. Pescara – modernus miestas, beveik visiškai atstatytas po smarkių Antrojo pasaulinio karo bombardavimų [link]. Jokios kvapą gniaužiančios katedros, jokių renesansinių aikščių; tai, kas yra, dažnai apsupta modernių ar apleistų pastatų. Atrodo beveik kaip… bet koks miestas su jūra priekyje.
Pescara augo sparčiai ir netolygiai, be didelės darnos įsisavindama kaimyninius rajonus ir savivaldybes, tokias kaip Montesilvano ir Spoltore. Vaikščioti pėsčiomis už centro ribų gali būti iššūkis, o miesto estetika dažnai yra chaotiškas skiautinys.
Tuo tarpu daugelyje urbanistinių projektų pirmenybė buvo teikiama betonui, o ne naujoms žaliosioms erdvėms. Pavyzdžiui, ironiška, kad kūrinyje „Il giardino incantato“ (liet. Užburtas sodas; autorius – Franco Summa) medžiai yra... betoniniai stulpai!
Paplūdimiai? Taip, bet...
Pescaros paplūdimiai ilgi ir smėlėti, žinoma. Bet jie taip pat pilni vienas šalia kito sugrūstų paplūdimio įstaigų, o vasarą labiau primena skėčių stovyklavietę nei rojaus kampelį. Pescaroje mažiau nei 20 % laisvų paplūdimių [link], o tai reiškia, kad daugumą kartų tau reikės MOKĖTI net už tai, kad ant smėlio išsitiestum rankšluostį. Neįtikėtina, kad reikia išleisti pinigų, norint naudotis ištekliais, kurie turėtų priklausyti visai žmonijai – saule, smėliu ir jūra – tiesa?
Didžiausias laisvo paplūdimio ruožas Pescaroje yra prie upės žiočių ir uosto. Ne visai prestižinė vieta. Bet, kalbėkime atvirai: ir kituose kranto ruožuose nesitikėk Sardinijos ar Amalfio pakrantės vandenų. Pescaros jūra dažnai drumzlina, su smėlėtu ir mažai skaidriu dugnu. Būna ir laikotarpių, kai higienos ir sanitariniais sumetimais laikinai uždraudžiama maudytis [link] – tai problema, kuri būdinga ir kaimyninėms savivaldybėms. [link] [link] [link]
Romantiška, ar ne? 🤢
Svetingumas – „pasidaryk pats“
Pescaros centre yra apie dešimt viešbučių, o nakvoti toliau, neišsinuomojus automobilio, vargu ar galima laikyti galimybe. Išskyrus susisiekimą su Montesilvano, Pescaroje viešasis transportas prastas: tai miestas, skirtas automobiliams, o ne pėstiesiems.
Miesto administracija didžiavosi išaugusiu nakvynės vietų skaičiumi turizmo apgyvendinimo sektoriuje [link], nors per pastaruosius metus nebuvo pastatytas nė vienas naujas viešbutis, o vienas netgi buvo nugriautas [link].
Tai gali reikšti tik tai, kad naujas nakvynės vietas sukūrė privatūs asmenys, savo turtą paversdami gig economy tipo apgyvendinimu, su visais nepatogumais, kuriuos tai kelia gyventojams, bet ir turistams [link].
Kodėl ši svetainė?
Esu Pescaros gyventojas ir vienas griežčiausių jos kritikų. Galbūt Pescara niekada nebuvo perlas, bet pastaraisiais metais ji net pablogėjo – dėl visų pakraipų politikų, kurie tvirtina, kad mūsų miestas gali gyventi tik iš turizmo.
Bet kas iš tiesų turtėja iš turizmo Pescaroje? Ne sezoninis darbuotojas, ne tas, kuris gyvena nuomojamame būste, ne gyventojas, kuris čia gyvena 12 mėnesių per metus. Turtėja tik tas, kuris turi privilegijuotą padėtį ir valdo turizmo bei pramogų sektorių. Tuo tarpu Pescaroje nuomos kainos auga, o gyvenimo kokybė krenta.
Kadangi man jau gana šios padėties, bet negaliu priversti mūsų atstovų pakeisti nuomonės, noriu jums atverti akis dėl prastos atostogų kokybės, kurią rizikuojate nusipirkti.
Mes čia gyvename ir neturime pasirinkimo. Jūs turite.